Semiotika

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras

DARBUOTOJAI IR BENDRADARBIAI
CENTRO LEIDINIAI
CENTRO VEIKLA

APIE CENTRĄ

Centro adresas:

Universiteto g. 5, LT-01513, Vilnius.

Tel. (8–5) 2 68 7161

El. p. centras[at]semiotika.lt

Dėl A. J. Greimo centro fondo knygų tartis el. paštu centras[at]semiotika.lt

Oficialiai A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre darbuojasi devyni žmonės. Tačiau mūsų centras turi nemaža draugų, be kurių jo egzistenciją būtų sunku įsivaizduoti. Tad savitai pildosi paties Greimo žodžiai, kad „semiotikai yra visi, kurie save tokiais laiko“…

Centro darbuotojai:

Prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas, centro vedėjas, el. paštas arunas.sverdiolas[at]gmail.com

Prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka, el. paštas kestutaiciai[at]gmail.com

Prof. dr. Paulius V. Subačius, el. paštas pvsu[at]takas.lt

Doc. dr. Nijolė Keršytė, el. paštas nijole.kersyte[at]flf.vu.lt

Doc. dr. Irina Melnikova, el. paštas irina.melnikova.vu[at]gmail.com

Doc. dr. Birutė Meržvinskytė, el. paštas birute.merzvinskyte[at]flf.vu.lt

Doc. dr. Dalia Satkauskytė, el. paštas dalias[at]yahoo.com

Doc. dr. Loreta Mačianskaitė, el. paštas loryte[at]takas.lt

Lekt. dr. Gintautė Žemaitytė, el. paštas gintaute.zemaityte[at]flf.vu.lt

Lekt. dr. Jurgita Katkuvienė, el. paštas jkatkuviene[at]gmail.com

Lekt. dr. Jūratė Levina, el. paštas juratelevin[at]gmail.com

Magdalena Slavinska, administratorė

Vizituojantys dėstytojai:

Prof. Eric Landowski (Prancūzijos Nacionalinių tyrimų centras, Paryžius)

Prof. Algis Mickūnas (Ohio universitetas, JAV)

Prof. Didier Tsala (Université de Limoges, Prancūzija)

Doktorantai:

Rima Bertašavičiūtė, disertacijos tema: „Lietuvių eseistika: teorinės modelio apibrėžtys“ (laiskelis.rimai[at]gmail.com)

Virginija Cibarauskė, disertacijos tema: „Kultūrinės atminties formos XX a. pabaigos lietuvių literatūroje“ (cibarauske[at]gmail.com)

Gabrielė Gailiūtė, disertacijos tema: „Skonio politika nepriklausomoje Lietuvoje: literatūros tekstų kritika ir leidyba“ (gabriele.gailiute[at]gmail.com)

Dmitrij Gluščevskij, disertacijos tema: „Literatūrinio teksto komiškumo sąlygos: OBERIU atvejis“ (dfcmrf[at]gmail.com)

Andrius Grigorjevas, disertacijos tema: „Poetinė dvikalbystė: žodis ir vaizdas“ (visaikitas[at]gmail.com)

Paulius Jevsejevas, disertacijos tema: „Sigito Gedos poetinis idiolektas“ (paulius.jevsejevas[at]gmail.com)

Rūta Lazauskaitė, disertacijos tema: „Juozo Ambrazevičiaus filologija: vakarietiškoji perspektyva“ (lazauskaite.ruta[at]gmail.com)

Austėja Oržekauskienė, disertacijos tema: „Lietuviškoji Algirdo Juliaus Greimo epistolika“ (oausteja[at]gmail.com)

Vida Repšienė, disertacijos tema: „Vakarų literatūros recepcija tarpukario Lietuvoje: europietiškos filologinės kultūros pradmenys“ (vida.repsiene[at]yahoo.com)

Vakarė Smaleckaitė, disertacijos tema: „Kultūros perdirbimo raiška literatūroje ir kine: tyrimo prieigos, formos, strategijos“ (vakare.smaleckaite@gmail.com)

Giedrė Smolskaitė, disertacijos tema: „Muzikos naratyvas literatūroje: formos ir funkcijos“ (giedre.smolskaite[at]gmail.com)

Partneriai:

Doc. dr. Alfonsas Andriuškevičius (Lietuvos dailės akademija)

Dr. Agnė Jurčiukonytė (Mykolo Romerio universitetas)

Doc. dr. Dainius Vaitiekūnas (Vilniaus pedagoginis universitetas)

Doc. dr. Saulius Žukas (leidykla „Baltos lankos“)

Dr. Manfredas Žvirgždas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

CENTRO LEIDINIAI

Centras leidžia tęstinį leidinį „Semiotika. A. J. Greimo centro studijos“. Yra išėjusios šios serijos knygos:

  1. Heidi Toelle. Apie neapibrėžtumą. Barbey d‘Aurevilly novelės „Gražiausia Don Žuano meilė“ analizė, Vilnius: Baltos lankos, 1994 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/1).
  2. Egidijus Aleksandravičius. Lietuvių atgimimo kultūra. XIX a. vidurys, Vilnius: Baltos lankos, 1994 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/2).
  3. Prosper Mérimée. Lokys. Tekstas ir dvi interpretacijos, Vilnius: Baltos lankos, 1995 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/3).
  4. Šiuolaikinio socialinio diskurso analizė, Vilnius: Baltos lankos, 1997 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/4).
  5. Oscar V. de Milosz. Oskaras Milašius. Poezijos analizė, Vilnius: Baltos lankos, 1997 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/5).
  6. Saulius Žukas. Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių“ kulminacija. Semiotinė analizė, Vilnius: Baltos lankos, 1998 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/6).
  7. Algirdas Julius Greimas.Baimės ieškojimas, Vilnius: Baltos lankos, 1999 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/7).
  8. Trys semiotikos, Vilnius: Baltos lankos, 2012 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/8).
  9. Jovita Bružienė. Kartografinio diskurso semiotika: 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio analizė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/9).
  10. Manar Hammad. Vilniaus universitetas: semiotinis architektūros ir planų tyrimas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014 (Semiotika. Vilniaus universitetas. A. J. Greimo centro studijos/10).

CENTRO VEIKLA

Moksliniai tyrimai ir akademinė veikla

Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centras, įkurtas 1992 metais, kelia sau tokius tikslus: plėtoti Lietuvoje Greimo semiotinės mokyklos idėjas ir šiuolaikines reikšmės teorijas, semiotikos principus taikyti įvairiose humanitarinėse ir socialinėse disciplinose, skatinti tarpdisciplininius  (semiotikos ir hermeneutikos) tyrinėjimus, plėtoti lietuvišką semiotikos terminiją, rengti kompetentingus dabarties kultūrinių, socialinių, politinių diskursų tyrinėtojus, supažindinti lietuvių humanitarus su naujausiais semiotikos tyrinėjimais įvairiose Europos šalyse. Greimo vardas įpareigoja centro dėstytojus tęsti Lietuvos ir Prancūzijos semiotikų bendravimo tradicijas, atstovauti Greimo semiotikai tarptautiniuose semiotikų forumuose.

Siekdamas mokslo ir studijų vienovės, Greimo centras nuo 2005 metų vykdo semiotikos magistro studijų programą. Užtikrinti studijų kokybę ir kompetentingos, kritiškos, atsakingos asmenybės ugdymą padeda į centrą skaityti paskaitų kviečiami prancūzų semiotikai, pristatantys naujausias semiotinių tyrinėjimų kryptis. Tarpdisciplininiame seminare kiekvieną ketvirtadienį plėtojamos metodologinės diskusijos, kas vasarą rengiama studijų savaitė Druskininkuose, kurioje dalyvauja įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai.

Semiotiniai Greimo centro tyrimai susiję su bendrąja reikšmės teorija ir naujais jos plėtotės aspektais: jie aktualūs bendrųjų teorinių principų taikymu dabarties diskursams, socialinių diskursų ir reklamos analizei. Turėdami aiškias metodologines gaires, Greimo centro mokslininkai dalyvauja tarptautinėje mokslinėje veikloje. Drauge su prancūzų semiotikais pagal Lietuvos ir Prancūzijos integruotos veiklos programą „Žiliberas“ 2003–2004 m. centre buvo tyrinėjama tema „Kūnas šiuolaikiniame socialiniame diskurse (reklama ir politika)“. Tyrimo rezultatai išdėstyti straipsniuose, skelbtuose įvairiuose periodiniuose leidiniuose, ir straipsnių rinkinyje „Kūno raiška šiuolaikiniame socialiniame diskurse“ (2007).  2007–2008 m. pagal „Žilibero“ programą  tyrinėta tema „Socialinės skonio praktikos“.

Algirdas Julius Greimas universitetinės kultūros paveldo puoselėjimą laikė prioritetiniu lietuvių kultūros tikslu.  Jis primygtinai siūlė Vilniaus universitete įkurti Jono Basanavičiaus vardo antropologijos katedrą, kuri aprėptų įvairias humanitarines disciplinas. Dalinė šio pasiūlymo realizacija yra semiotinių studijų išplėtimas literatūros teorijos studijomis  2007 metais reorganizuotame A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre.

Panaikinus Literatūros istorijos ir teorijos katedrą, Vilniaus universitete neliko įvairių tautų literatūras tyrinėjančio padalinio. Administracinių dalinių pertvaromis atsitvėrusiose filologijose stiprėja etnocentrinės tyrimų kryptys. Bendrasis europinės literatūros paveldas iš jų akiračio išsprūsta. A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras puoselėja literatūros studijų integralumą, bendrų teorinių kriterijų taikymą visų specialybių literatūrinėse disciplinose. Centro dėstytojai dalyvauja II studijų pakopos Literatūros antropologijos ir Intermedialiųjų literatūros studijų programose. Jie rengia naujus literatūrinius kursus, atitinkančius šiandieninę humanitarinių mokslų problematiką. Šių kursų populiarinimas kituose fakultetuose prisideda prie studijų Vilniaus universitete humanitarizavimo.

Be individualių literatūros teorijos lauko tyrimų, centro dėstytojų grupė (dr. N. Keršytė, doc. I. Melnikova, doc. B. Meržvinskytė, prof. K. Nastopka, prof. P. Subačius) 2007–2008 metais vykdė Lietuvos valstybinio Mokslo ir studijų fondo remiamą projektą – rengė lietuviškų literatūros terminų žodyną. Gavus finansinę paramą, darbas bus tęsiamas.

Centro vykdoma mokslinio darbo tema, finansuojama iš biudžetinių Vilniaus universiteto lėšų – „Literatūros tekstų analizė: teorinis ir praktinis aspektai“.

Nuo 2011 m. Centre vykdomas ES lėšomis finansuojamas projektas „Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai“. Projekto darbuotojai:

Dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė (inga.vidugiryte[at]flf.vu.lt)
Dr. Laimonas Briedis (lbriedis[at]hotmail.com)
Taisija Laukkonėn (taisija.kovrigina[at]flf.vu.lt)
Tomas Andriukonis (skrisk_laiskeli[at]yahoo.com)

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centrui vadovavo:

Saulius Žukas (1992–2003),
Dalia Satkauskytė (2003–2007),
Kęstutis Nastopka (2007–2008),
Arūnas Sverdiolas (nuo 2008).

Tarptautiniai Greimo centro ryšiai

A. J. Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centras (nuo 2007 m. – A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras), įkurtas 1992 metais, savo veiklą nuo pat pradžių grindė glaudžiu Lietuvos ir Prancūzijos semiotikų bendravimu. Čia paskaitas skaitė Greimo mokiniai ir bendradarbiai: Eric Landowski, Jacques Fontanille, Teresa Kean, Heidi Toelle, Louis Panier, Jacques Escande, Jean-Marie Floche, Ivan Darrault, Jean-François Bordron, Paolo Fabbri, Jacques Geninasca, Eero Tarasti. Įsteigus semiotikos magistrantūrą, kaip vizituojantys profesoriai privalomuosius ir pasirenkamuosius kursus skaitė Eric Landowski (Paryžiaus politinių studijų centras), Didier Tsala (Limožo universitetas), Algis Mickūnas (Ohio universitetas),  Jean-Didier Urbain (Versalio-Saint Quentin universitetas).

Centro dėstytojai Kęstutis Nastopka, Saulius Žukas, Arūnas Sverdiolas, Dalia Satkauskytė, Nijolė Keršytė, atstovaudami Greimo semiotikai, yra dalyvavę tarptautiniuose semiotikų forumuose Paryžiuje, Limože, Lione, Urbine (Italija), Tartu, Taline, Imatroje (Suomija),  Venecijoje, Maskvoje.  Prof. Kęstutis Nastopka 1993 metais stažavosi ir skaitė paskaitas Limožo universitete.

A. J. Greimo centras buvo vienas iš tarptautinės mokslinės konferencijos „Šiuolaikinė semiotika humanitariniuose moksluose“ (Maskva, 2007 08 30 – 09 01) organizatorių ir tarptautinės konferencijos „Greimo ieškojimas“ (Vilnius, 2007 11 09–10) rengėjas. Pastarojoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Paryžiaus, Venecijos, Konstancos, Ohio, Talino ir Vilniaus universitetų.

Greimo centro kolektyvas lygiateisiais pagrindais dalyvauja tarptautinėje mokslinėje veikloje. Drauge su Paryžiaus politinių studijų centru 2003–2004 metais Greimo centras dalyvavo Lietuvos ir Prancūzijos integruotos veiklos programoje „Žiliberas“, pagal kurią vykdė tyrinėjimus tema „Kūnas šiuolaikiniame socialiniame diskurse (reklama ir politika)“. 2007–2008 metais su tuo pačiu partneriu pagal „Žilibero“ programą buvo tyrinėjamos „Socialinės skonio praktikos“.

Centras bendradarbiauja ir su Europos tekstologų draugija: profesorius Paulius V. Subačius nuo 2004 metų yra šios draugijos tarybos narys (Vilniaus universitete 2007 metais surengta pirmoji regione Europos tekstologų konferencija).