Semiotika

Stojantiesiems – apie semiotiką

Jei nesitenkinate gatavais atsakymais, jei nuolat kyla klausimas „ką tai reiškia?“, ateikite studijuoti į semiotikos magistrantūrą. Čia ugdomas analitinis ir kritiškas mąstymas: tai nuolatinė kova prieš tai, kas laikoma savaime suprantama.

Semiotika – mokslas apie reikšmės sukūrimo ir perdavimo sąlygas, todėl studijuodami gilinsitės į skirtingiausių tekstų (meninių, mokslinių, žiniasklaidos, reklamos) reikšmės struktūras, socialinio ir kultūrinio konteksto įtaką jų prasmei, tyrinėsite efektyvios komunikacijos sąlygas.

Semiotinės analizės objektų spektras – nuo įprastų tekstų (žodinių, vaizdinių, garsinių ir kt.) iki procesų, erdvinių darinių, ritualų, visuomenės santykių. Šios studijos suteikia tarpdisciplininių tyrimų patirties: greta ryškiausių XX a. mąstymo tradicijų – struktūralizmo, poststruktūralizmo, dekonstrukcijos, fenomenologijos – susipažinsite su antropologija, kultūros filosofija, kino, miesto teorijomis. Išplėsti žinias tarptautiniame kontekste leidžia iš Prancūzijos ir kitų šalių universitetų atvykstantys dėstytojai, studijų mainų programa, vykdoma su Tartu universitetu.

Į semiotikos magistrantūrą priimami visų krypčių studentai, įgiję ne žemesnį kaip kvalifikacinį bakalauro laipsnį: ji tinka tiek humanitarams, tiek tiksliųjų mokslų atstovams. Baigę studijas galėsite siekti karjeros srityse, kur svarbus sociokultūrinių veiksnių išmanymas ir komunikacijos efektyvumas, analitinė kompetencija ir kritiškas mąstymas, argumentuoti ir kūrybingi sprendimai. O svarbiausia – visuomet žinosite, kaip rasti atsakymą į klausimą „ką tai reiškia?“.

Daugiau informacijos:

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, tel. (8 5) 268 71 61; centras@semiotika.lt.

Apie priėmimą į VU II-osios pakopos studijas 2017 metais: http://www.vu.lt/kviecia/rinkis-studijas/priemimas/2-pakopos-studijos

Sėkmių istorijos

 

Neringa Černiauskaitė,
meno kritikė, kuratorė; jos rašiniai publikuojami tarptautiniuose meno žurnaluose Artforum, Mousse Magazine, Parkett.

Chaotiškame informacijos sraute įžvelgti pasikartojimus ir pertrūkius ir taip konstruoti prasmingus tekstus – tai vertingiausia priemonė irtis į priekį. Semiotikos studijos Vilniaus universitete šį gebėjimą įdiegia su įstabia kompetencija. Jos suteikė visą rinkinį naudingų instrumentų ne tik skvarbiai semiotinei analizei, bet ir papildomiems „įdieginiams“ filosofijos, literatūros ir net vizualinės komunikacijos lobynuose. Semiotikos studijos pastūmėjo mane kuratorystės studijoms Bard koledže Niujorke. Jas baigusi, drauge su menininku Ugnium Gelguda surengiau arba  dalyvavau  parodose Moderna Museet Malmėje, Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, CCS Bard/Hessel Museum of Art Niujorke, ar/ge kunst muziejaus galerijoje Bolzane (Italijoje).

 

 

Dr. Lina Michelkevičė,
Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja, kultūros ir mokslo projektų vykdytoja, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė

Semiotikos magistrantūra, kurią baigiau 2007 m., man tapo tarpdisciplinine platforma, leidusia peršokti nuo kalbos ir literatūros studijų Vilniaus universitete į menotyros doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Semiotinis žvilgsnis, išugdytas įvairialypėje politologų, filosofų, sociologų, menininkų ir meno tyrėjų kompanijoje, skatina mane abejoti stabiliomis reikšmėmis, nuolat „kapstytis giliau“. Dirbu dėl savęs: tiriu tai, kas rūpi man pačiai, pati pasirenku įdomius bendradarbius. Paskutinis mano projektas buvo vaikų dailės mokyklų tyrimas, kuriame kartu su kolegomis sociologe ir menotyrininku rengėme kūrybines dirbtuves dailės mokyklų mokiniams, kalbindami mokytojus domėjomės, kaip dailės mokyklos dalyvauja kultūroje ir visuomenės gyvenime.

 

Miglė Anušauskaitė,
komiksų autorė, tekstų kūrėja reklamos agentūroje „Not Perfect Y&R“

Semiotikos magistrantūra buvo vienas laimingiausių etapų mano gyvenime. Labai apsidžiaugiau, atradusi sritį, kur mano anksčiau įgytos žinios tapo paskatinimu naujoms žinioms bei įgūdžiams įgyti. Dar iki studijų piešiau komiksus: turėjau savo komiksų rubrikas tinklapiuose www.panele.lt, www.teatrai.lt, www.pravda.lt, iliustravau Šiuolaikinio meno centro leidinius. Semiotikos studijos leido sąmoningiau suvokti  ryšį tarp vaizdo ir teksto, lavinti analitinį mąstymą. Nuo 2013-ųjų savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ turiu savaitinę komiksų rubriką „Tekstai ne tekstai“, su Gerda Jord ką tik išleidome komiksų knygą apie Darių ir Girėną „10 litų“. Organizuoju komiksų dirbtuves, neseniai iliustravau knygą.

 

 

Emilija Visockaitė,
savaitraščio „Literatūra ir menas“ literatūros kritikos skilties redaktorė

Semiotikos studijos mano gyvenimą pakeitė įvairiais būdais, labiausiai, žinoma, pasistengė čia sutikti žmonės – ir dėstytojai, ir studentai. Nemažai jų tapo „Literatūros ir meno“ autoriais. Tačiau semiotika veikia ir kur kas paslaptingiau. Vienas kurso dalykas buvo skirtas A. J. Greimo atliktos G. de Maupaussant‘o novelės „Du draugai“ analizei – novelė užima 6, analizė  beveik 250 puslapių. Po visą semestrą trukusių diskusijų apie šį tyrimą pradėjau naujai žiūrėti į kitų ir savo pačios tekstus. Rašydama recenzijas „Literatūrai ir menui“ išmokau vengti abstrakčių filosofavimų ir knygos esmę bei vertę atspėti iš smulkiausių detalių. Džiugiausia, kad dėl tokio optikos pasikeitimo apskritai tapo lengviau įveikti baltą lapą ir parašyti pirmąjį sakinį.

 

 

Albinas Šorys,
Salmano Rushdie, Marilynne Robinson, Travanian ir kitų autorių knygų vertėjas

Nors, ko gero, semiotiką paprasčiausia suvokti kaip įrankį ar, veikiau, visą įrankių arsenalą, skirtą reikšmės paieškoms, ji nėra grynoji metodologija. Ją vertėtų vadinti minties mokykla: ji išsklinda į daugelį, net su ja tiesiai nesusijusių profesinių, o gal netgi gyvenimo sričių. Man semiotika, kaip suvokimo tinklelis, padeda kasdien spręsti su literatūros vertimu susijusius klausimus. Ji leidžia išversti tekstą ne vien į skaitytojui suprantamą kalbą, bet ir adaptuoti jo kultūrinį matmenį. Semiotikos studijų metu įgyti įgūdžiai padeda suprasti teksto reikšmių ribas, sąmoningai rinktis drąsesnius atitikmenis, nesibaiminant suardyti pirminio teksto reikšminio audinio. Perfrazuodamas vieną įžymų virėją, galėčiau pasakyti taip: galbūt semiotika neišgelbės žmonijos, bet jos dėka galime žvelgti sąmoningiau ir skaidriau į pasaulį, o nuo to pasidaro geriau visiems.

 

 

Ksenija Murašova,
jungtinės  KU, ŠU, VDU ir LKI doktorantūros doktorantė

Pradėjusi semiotikos mokslus, sunkiai galėjau įsivaizduoti, kad juos įmanoma sėkmingai baigti. Tačiau, pasirodo, kad ir kaip būtų sunku, tai įveikiama! Šiuo metu pati dėstau Klaipėdos universtitete. Aišku, tai galima daryti ir be semiotikos, bet su ja – žymiai įdomiau. Gali įvairiai struktūruoti paskaitas, pastebi daugybę detalių, pamatai ryšius tarp reiškinių ir gebi kitų dėmesį į juos atkreipti. Tai veikia ir visame gyvenime – išmoksti pamatyti. Tiesiog reikia suvokti, kad semiotika – tai metodas, kurį gali taikyti ten, kur tau pačiam įdomiau. Ir bonusas – semiotika labai pagreitina mąstymą!

 

 

 

Jovita Bružienė,
vyresnioji programuotoja, UAB Affecto Lietuva

Mano neakivaizdinė pažintis su semiotika prasidėjo studijuojant informatiką VU Matematikos ir informatikos fakultete. Nuo Naugarduko gatvės žiūrėdavau į dauboje įsitaisiusį senąjį miestą ir jaučiau, kad dirbtinių kalbų ir jomis parašytų tekstų mokslai nuo natūraliųjų kalbų studijų nutolę ne labiau nei naujamiestis nuo senamiesčio. Baigusi informatiką įstojau į semiotiką. Semiotika išmokė kitaip žvelgti į tekstus, matyti ne tik paviršines reikšmes, bet ir giliąsias tekstų struktūras, jų logiką, lavino įžvalgą, kurios prireikia tiek kasdieniame gyvenime, tiek darbe (aiškinantis užsakovų poreikius, projektuojant ir kuriant programų sistemas).

Rinkdamasi  magistro darbo temą vengiau struktūrinei analizei įprastų sričių (kino, reklamos, literatūros). Norėjosi pademonstruoti dar neišsemtas semiotikos galimybes. Pasirinkau tyrinėti XVII a. LDK žemėlapį – tekstą-iššūkį, prie kurio iš pradžių nė nežinojau kaip prieiti. Studiją teigiamai įvertino kartografų bendruomenė. Analizę pristačiau keliose konferencijose, o Lietuvos mokslo taryba finansavo studijos leidybą.

 

 

 

Linas Šlepetys,
SEB banko UNIX sistemų administratorius

Universitete pirma įgijau informatiko išsilavinimą, tačiau tiek darbe, tiek kitur papildomų gebėjimų, pasitikėjimo ir gyvumo man daugiau suteikė dveji ypatingi semiotikos studijų metai. Analizuoti ir suprasti bet kokius uždavinius bei komunikuoti idėjas greta esantiems po šių mokslų man žymiai lengviau. Jei iš dviejų užbaigtų magistrantūrų man būtų leista pasilikti tik vieną, o kita būtų ištrinta iš mano atminties, nedvejodamas pasilikčiau semiotiką.

 

 

 

Andrius Grigorjevas,
IDEA GROUP strategijos vadovas, VU Komunikacijos fakulteto ir „Atomic garden“ reklamos mokyklos dėstytojas

2009 m. baigęs semiotikos studijas, pradėjau konsultuoti įmones komunikacijos ir prekių ženklų kūrimo klausimais. Šiuo metu IDEA GROUP Baltijos šalių integruotos komunikacijos agentūrų tinkle dalyvauju kuriant prekių ženklų strategijų projektus, domiuosi prekių ženklų tyrimo metodologijomis ir reklamos semiotika. Semiotikos studijų metu įgytas analitinis mąstymas, netikėtai pačiam sau, tapo visų vėlesnių mano darbų pagrindu. Studijose naudingiausia buvo ne pats tyrimų ir diskusijų objektas, bet kalbėjimo apie jį būdas.

 

 

Mindaugas Vokietis,
Computer Science Corporation IT sprendimų architektas

Ar einu į teatrą, ar klausausi koncerto, ar sėdžiu su draugais prie pietų stalo, mano mintis žadina įvairiausi bendravimo tipai ir formos. Man semiotika – ne aiškūs standartai ar jau paruoštos priemonės vienai ar kitai užduočiai atlikti. Semiotika – tai gebėjimas matyti pasaulį aiškiau, mokėjimas klausti ir jausti tuo pat metu. Ji padeda suprasti kitus, lengviau pajusti reikšmingą pauzę, atpažinti vertingą pastebėjimą ar perduoti paprastą ir tikslią žinutę. Semiotikos dėka mano santykis su aplinka pasidarė sodresnis, įgavo daugiau spalvų ir kvapo, tapo reikšmingesnis.

 

 

Justinas Dūdėnas,
ekspozicijų architektas, UAB „Ekspobalta“

Dirbant kasdienį architekto darbą, vis nedavė ramybės mintis, kad tiesiog mokėti projektuoti yra per maža. Norėjau suprasti, kaip architektūra veikia kultūros lauke, kokias prasmes ji įgauna už įprastų gražu-negražu ir patogu-nepatogu ribų. Dėl to pasirinkau studijas A. J. Greimo centre, garsėjančiame atvira akademine dvasia. Klausimų radau daugiau nei atsakymų, tačiau semiotikos studijos paklojo gerus pamatus platesniam kritiniam mąstymui ir suteikė kompetencijų bei ūpo tolimesniam domėjimuisi. Drąsiai rekomenduoju visiems prasmės ieškotojams.