Semiotika

Literatūra

Algirdas Julius Greimas Struktūrinė semantika

Vertė Kęstutis Nastopka, Baltos lankos, 2005

strukturine_semantikaStruktūrinė semantika – pamatinis semiotikos disciplinos veikalas, kuriame pristatomas reikšmių analizei skirtas metodologinis instrumentarijus. Šioje knygoje apibrėžiama didžioji dalis semiotinių terminų, demonstruojamas jų praktinis taikymas. Pirmuosiuose knygos skyriuose pateikiamos semiotikos kaip mokslinio projekto prielaidos, reikšmių aprašymo galimybės ir būdai. Paskesniuose skyriuose pereinama prie bandymų sudaryti naratyvinę gramatiką, o paskutiniame skyriuje pateikiama bandomoji analizė.

Algirdas Julius Greimas Apie netobulumą

Vertė Saulius Žukas, Baltos lankos, 2004
netobulumas
Skirtingai nei kiti į lietuvių kalbą išversti A. J. Greimo darbai, knygoje Apie netobulumą pateikiamos tik tekstų analizės ir esė. Visas analizes vienija keliamas klausimas „ar regimybę (…) įmanoma keisti, tobulinti“ bei siekis ją praskleisti, pažvelgti anapus, už teksto. Pasitelkdamas semiotikos instrumentus, Italo Calvino, Rainerio Maria Rilke’s ir kitų autorių tekstų fragmentuose Greimas ieško ir randa tekste besiskleidžiančias reikšmes, daug dėmesio teikia estetinės pagavos raiškai teksto paviršiuje. Antrojoje knygos dalyje pateikiamos trys esė, kuriose aptariami reikšmės ir figūratyvumo santykiai, jų statusas šiuolaikinėje kultūroje. Taip palaikomas dvipusis ryšys su pirmojoje dalyje pateiktų tekstų analizėmis, kurios čia pratęsiamos.

Kęstutis Nastopka Literatūros semiotika

Baltos lankos, 2010

Tai pirmasis lietuvių leidinys, išsamiai pristatantis semiotikos discipliną. Joje ne tik bandoma susisteminti Algirdo Juliaus Greimo semiotikos paveldą, bet ir stengiamasi jį prakalbinti. Knyga sudaryta iš penkių skyrių: „Epistemologinis apsisprendimas“, „Pasakojimo gramatika“, „Figūratyvi raiška“, „Sakymas ir diskursas“ ir „Pasijų semiotika“. Pirmuose trijuose aiškinami esminiai semiotinės analizės lygmenys, terminai ir sąvokos. Pradedama nuo elementariųjų reikšminių struktūrų apibrėžimo, vėliau pereinama prie naratyvinio lygmens ir baigiama figūratyvinių elementų aprašymu. Paskutiniai du skyriai skirti kanoniniams semiotikos taikymo modeliams praplėsti ir apčiuopti tai, kas anksčiau išsprūsdavo iš semiotinių tyrinėjimų akiračio. A. J. Greimas manė, kad semiotika bando „įkąsti tikrovę“, o šiame tekste skaitytojas kviečiamas „įkąsti“ semiotiką.

Kęstutis Nastopka Reikšmių poetika

Baltos lankos, 2002Reiksmiu_poetika

Reikšmių poetika – semiotinių tyrinėjimų rinkinys. Pirmajame skyriuje „Teorija“ autorius aptaria semiotikos prielaidas, pagrindinius postulatus ir disciplinos vystymosi galimybes. Dažnai tekstuose kolegų rašytų tekstų apžvalga susiejama su bendra semiotinio tyrimo problematika. Antrasis skyrius skirtas literatūros tyrinėjimams. Trečiajame skyriuje „Mitas ir menas“ pateiktose analizėse bandoma atkleisti, kaip mito kalba skleidžiasi skirtinguose meniniuose diskursuose.

Algirdas Julius Greimas Iš arti ir iš toli

Sudarytojas Saulius Žukas, Vaga, 1991 is arti_ist toli

Iš arti ir iš toli – lietuviškų A. J. Greimo straipsnių rinktinė. Pirmuosiuose skyriuose pateikiami įvairūs interviu ir pokalbiai su A. J. Greimu, kuriuose dominuoja semiotikos kaip disciplinos problemų gvildenimas ir atskleidžiamas savitas mokslininko požiūris į savo veiklą, tyrimo objektus, kultūrą ir mokslinio projekto perspetyvas. Kiti du skyriai skirti lietuvių poezijos tyrinėjimams ir aprašymams. Paskutiniame skyriuje „Literatūros žvalgyba“ surinktos įvairios su literatūra susijusios publikacijos. Nors ši knyga nėra išskirtinai semiotinių veikalų rinktinė, vis dėlto ji leidžia susipažinti su paprastai ir patraukliai pateiktais semiotikos teorijos pagrindais ir pamatyti, kaip semiotika gali būti pritaikoma tyrinėjant poeziją. Į šį leidinį taip pat įtraukta A. J. Greimo studija Apie netobulumą.

Algirdas Julien Greimas, Jacques Fontanille. The Semiotics of Passions: From States of Affairs to States of Feeling.

Vertė Paul Perron ir Frank Collins, 1993

Prancūziškai: Sémiotique des passions, Les Editions du Seuil, Paris, 1991;

Paskutinis A. J. Greimo semiotikai skirtas veikalas, parašytas kartu su mokiniu J. Fontanille. Šioje knygoje autoriai imasi semiotiškai nagrinėti jausmus – sritį, kuri Greimo semiotikos ištakose, kuomet nagrinėjant pasakojimus didžiausias dėmesys buvo skiriamas veiksmui ir jo vaidmeniui atsirandant reikšmei, buvo jei ne primiršta, tai bent atidėta į šalį. Pereinant nuo veiksmo prie jausmo, knygoje vyksta dvikryptis minties judėjimas: viena vertus, remdamiesi jau turimais daugiausia veiksmo semiotikos įrankiais autoriai imasi nagrinėti jausmus, kita vertus, atsižvelgdami į jausminės raiškos ypatumus jie siekia plėsti semiotinės teorijos akiračius.

Algirdas Julius Greimas, Semiotika: darbų rinktinė

Sudarė ir vertė Rolandas Povilionis, Mintis, 1989

Šiame leidinyje surinkti įvairūs A. J. Greimo tekstai, kurie atskleidžia subrandinta mokslinį semiotikos projektą. Skyriuose „Apie prasmę“ ir „Apie prasmę II“ išplėtojama naratyvumo teorija: plačiai aprašoma naratyvinė gramatika ir atskiri šios gramatikos vienetai. Šių semiotinių instrumentų veikimas demonstruojamas skyriuje „Aprašymas ir naratyvumas“, kur pateikiama Guy de Maupassant‘o kūrinio „Virvagalis“ analizė. Į knygą įtrauktas ir Baimės ieškojimas – liaudies pasakų apie bebaimį herojų tyrimas. Šis tekstas yra nepamainomas norint susipažinti su išvystytu Paryžiaus semiotikos variantu, bet gali atbaidyti norinčius tik pradėti pažintį su A. J. Greimo mokslinėmis idėjomis.