Intermedialiųjų literatūros studijų magistrantūra

Intermedialiųjų literatūros studijų programa

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojai taip pat skaito didžiąją dalį privalomųjų Intermedialiųjų literatūros studijų magistro programos dalykų.

Intermedialiųjų literatūros studijų programa Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentams siekia suteikti galimybę literatūrą suvokti ne tik kaip klasikinį pažinimo fundamentą, bet ir kaip esminę šiuolaikinės humanitarinės kultūros egzistavimo būdą tiek senųjų medijų, tiek naujųjų elektroninių technologijų epochoje. Programos paskirtis – skatinti literatūros mokslo specialistus gilinti ir plėtoti įvairius su literatūros tekstu susijusius diskursus, apžvelgti literatūros tradicijos ir naujų technologijų sukurtus literatūros tekstus ir kultūros kontekstus, analizuoti naujų diskursų ir kontekstų veikiamą, kintančią grožinę (ir su ja susijusią, jos veikiamą) literatūrą, pačią literatūros sampratą.

Programos turinį sudaro literatūros bei kitų menų sąveikos mokslinis tyrinėjimas, tekstų ir kontekstų analizė bei interpretacija. Šioje studijų programoje dėmesio skiriama ir naujoms literatūros funkcionavimo sąlygoms, naujoms dialogo, viešosios komunikacijos, naujoms literatūros reikšmingumo formoms, kintančiam autoriaus ir skaitytojo, autoriteto ir publikos santykiui. Programoje tiriami nauji literatūrą veikiantys kultūros reiškiniai, bendri literatūrai ir menui, literatūrai ir mokslui procesai.

Į Intermedialiųjų literatūros studijų programą priimami humanitarinių ir socialinių mokslų bakalaurai gilina bei plečia pirmoje studijų pakopoje įgytas klasikines humanitarines bei filologines žinias studijuodami menų, medijų ir kultūros teorijos studijų krypties dalykus, susipažindami su šiuolaikiniu požiūriu į literatūros, kultūros bei meno reiškinius, jų istoriją, teoriją bei interpretavimo galimybes.

Programos dalykų sąrašas

Privalomieji dalykai:

Intermedialumas: literatūra, tapyba, kinas (doc. dr. I. Melnikova)
Šiuolaikinės kultūros teorijos: fenomenologija, antropologija, poststruktūralizmas (prof. habil. dr. A. Sverdiolas)
Naratologija: literatūra, kinas, reklama (doc. dr. N. Keršytė)
Modernizmo ir avangardizmo paradigma Vakarų Europos ir lietuvių kultūroje (doc. dr. R. Tūtlytė)
Reikšminė diskursų analizė (lekt. dr. J. Katkuvienė)
Literatūros fenomenologija (prof. habil. dr. V. Daujotytė-Pakerienė)
Menų dialogas šiuolaikinėje lietuvių literatūroje (doc. dr. A. Peluritytė-Tikuišienė)
Sociokultūriniai literatūros tyrinėjimo aspektai (doc. dr. D. Satkauskytė)
Diskurso dirbtuvės (doc. dr. R. Tamošaitis, prof. dr. P. Subačius)
Šiuolaikinės diskurso ir teksto teorijos (prof. dr. P. Subačius, doc. dr. B. Meržvinskytė)

Pasirenkamieji kursai:

Psichoanalitinė meno kritika (doc. dr. B. Meržvinskytė)
Vidurio Europos ir rusų literatūros interpretacija kine (doc. dr. N. Arlauskaitė)
Miesto diskursai: sociumai ir kultūra (dr. M. Kvietkauskas)
Medijos ir žmogaus antrininkai: lėlės komunikacijų sistemoje (doc. dr. I. Vidugirytė)
Kasdienybės refleksija: lietuvių eseistika (doc. dr. D. Čiočytė)
Literatūra ir skaitmeninės technologijos (doc. dr. P. Lavrinec)
Paraliteratūra (doc. dr. G. Dručkutė)
Mišrieji šiuolaikinės literatūros diskursai (dr. B. Speičytė)
Kino teorijos (doc. dr. N.Keršytė)
Kultūrinė atmintis ir dokumentika (lekt. S. Matulevičienė)
Žaidimo teorija ir literatūra (dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė)
Drama tarp literatūros ir teatro (dr. A. Martišiūtė)