Projektinė veikla

Šiuo metu vykdomi projektai:

„Algirdas Julius Greimas: idėjos“

LMT mokslo projektas pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą

projekto vadovas – prof. habil.dr. Arūnas Sverdiolas

Šio mokslinio projekto užmojis – sistemingai ištirti, apmąstyti ir aktualizuoti A. J. Greimo mokslinį, kultūrologinį ir publicistinį paveldą, o šių tyrimų kontekste – pristatyti Greimo semiotinę mitologiją kaip teoriškai bei metodologiškai koherentišką tyrimą. Šiam užmojui įgyvendinti bus ištirti, įvertinti ir aktualizuoti svarbiausi Greimo tekstai, anksčiau nesusilaukę mokslininkų dėmesio arba interpretuoti pernelyg siaurai. Bus ištirtas bei apibendrintas šiuolaikinės semiotikos krypčių, besiremiančių Greimo padėtais pagrindais, teorinis ir metodologinis potencialas, sąlygojantis Greimo ir jo pasekėjų išplėtoto metodo gyvybingumą. Remiantis metodologiniais Greimo semiotikos principais, bus išnagrinėtos aktualios šiuolaikinės semiotikos problemos. Greimo mokslinis paveldas bus pristatytas Lietuvos ir tarptautinei visuomenei Greimo šimtmečio minėjimo renginiuose (2017). Bus išleista fundamentinė projekto rezultatus apibendrinanti kolektyvinė monografija.

„Pavasario balsų“ mikroistorija: lietuviškų tekstų modernėjimo genetinė rekonstrukcija

LMT projektas pagal nacionalinę mokslo programą Modenybė Lietuvoje

projekto vadovas – prof. Paulius Subačius

Daugiau apie projektą: http://www.pb.flf.vu.lt/

 

Šiuo metu nevykdomi ar pasibaigę projektai:

„Algirdas Julius Greimas: asmuo“

LMT sklaidos projektas pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą

projekto vadovė – dr. Jurgita Katkuvienė

Projekto „Algirdas Julius Greimas: asmuo“ leidybai rengiama knyga – dvitomio leidinio „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ dalis (I tomas). Jis skirtas visapusiškam Greimo asmenybės ir jo gyvenimo pristatymui. Įvairiapusiškumą kuria ne tik iki šiol fragmentiškai Lietuvos auditorijai pristatyti, bet ir visai nežinomi faktai, mintys ir liudijimai, kuriuos sudaro paties Greimo lietuviški ir prancūziški interviu, jo laiškai draugams ir kolegoms, kitų (jo mokinių, artimųjų, kolegų, draugų) atsiminimai apie Greimą ir pirmoji išsami jo biografija.

„Lietuviškų literatūros mokslo terminų žodynas AVANTEKSTAS“ (2014-2015)

LMT mokslo projektas pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą

projekto vadovė – dr. Nijolė Keršytė

Originalus enciklopedinis lietuviškų literatūros mokslo terminų žodynas AVANTEKSTAS (www.avantekstas.flf.vu.lt) pradėtas kurti 2007 metais. Žodyną sudaro beveik 3,5 tūkst. terminų. Žodyne pateikti lietuviškų terminų atitikmenys keturiomis kalbomis: anglų, prancūzų, vokiečių, rusų. Taip pat pateiktos kai kurių terminų (senos kilmės) etimologijos. Terminai paimti iš pačių aktualiausių mąstymo apie literatūrą sričių, kur vyksta didžiausias humanitarinio sąvokyno atsinaujinimas: semiotikos, naratologijos, dekonstrukcionizmo, tekstologijos, intertekstualumo teorijos, hermeneutikos, recepcijos teorijos. Išsamus terminų aprašymas papildomas gausiais pavyzdžiais iš lietuvių literatūros.

Vykdant projektą 2014-2015 metais buvo parašyti 463 žodyniniai straipsniai, kurie apima 600 terminų ir sudaro 31 spaudos lanką. Straipsniuose aprašyti terminai iš A. J. Greimo, J. Lotmano semiotikos, naratologijos, intertekstualumo, tekstologijos, literatūros interpretacijos teorijų. Pateikiami gausūs pavyzdžiai iš lietuvių bei užsienio literatūros.

Literatūros terminų aprašų autoriai:

  • Rima Bertašavičiūtė (bendrieji interpretacijos terminai);
  • Virginija Cibarauskė (rusų semiotika, bendrieji interpretacijos terminai);
  • Andrius Grigorjevas (amerikiečių semiotika);
  • Paulius Jevsejevas (prancūzų semiotika);
  • Dalia Kaladinskienė (bendrieji interpretacijos terminai, rusų semiotika);
  • Jurga Katkuvienė (bendrieji interpretacijos terminai, struktūralizmas);
  • Nijolė Keršytė (naratologija);
  • Aistė Kučinskienė (bendrieji interpretacijos terminai);
  • Kęstutis Nastopka (prancūzų semiotika);
  • Irina Melnikova (intertekstualumas, intermedialumas);
  • Birutė Meržvinskytė (bendrieji interpretacijos terminai, hermeneutika);
  • Julija Snežko (bendrieji interpretacijos terminai);
  • Paulius Vaidotas Subačius (tekstologija);
  • Gintautė Žemaitytė (prancūzų semiotika).

„Algirdo Juliaus Greimo paveldo Lietuvoje tyrimai“ (2015)

LMT mokslo projektas pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą

projekto vadovė – dr. Jūratė Levina

Projekto „Algirdo Juliaus Greimo paveldo Lietuvoje tyrimai“ metu sukauptas ir susistemintas vieningas lietuviškojo Greimo paveldo archyvinės ir bibliografinės medžiagos korpusas; jo pagrindu numatyta šio paveldo sklaidos programa ir pasiūlytos tiriamojo darbo kryptys; pradėtas dirbti lietuviškojo Greimo paveldo sklaidos ir tyrimų darbas, parengiant tekstinį korpusą tekstologinei patikrai, priešleidybiniam redagavimui ar korektūrai, taip pat ištirtą medžiagą interpretuojantį mokslinį straipsnį.

„Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai“ (2011–2015)

Projektas “Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai” remiasi prielaida, kad literatūros geografija tiesia tiltus tarp vidinės teksto erdvės ir išorinio pasaulio, o žemėlapiai gali – bent iš dalies – šiuos ryšius tarp teksto ir pasaulio išryškinti. Žemėlapiai buvo sumanyti kaip literatūros ir kartografijos sąveikos eksperimentas, natūraliai išsirutuliojęs iš literatūros geografijos tyrimų ir siekiantis išsiaiškinti, ką ir kaip efektyviai toks interdisciplininis projektas gali duoti literatūros skaitymui, kūrinio erdvės suvokimui ir įsivaizdavimui, analizei ir interpretacijai, o taip pat – literatūros tyrimų pristatymui ir populiarinimui.

Projekto puslapis:  http://www.vilniusliterature.flf.vu.lt/

Projekto komanda:

Dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė (vadovė),    inga.vidugiryte@flf.vu.lt
Dr. Laimonas Briedis,    lbriedis@hotmail.com
Dr. Taisija Laukkonėn,    ajisiat@gmail.com
Dr. Julija Snežko,    Julija444@yahoo.com

„Akademinė studijų savaitė Baltos lankos 2015“

LMT sklaidos projektas pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą

projekto vadovė – dr. Jurgita Katkuvienė

2015 m. liepos 3‒6 d. įvyko 25-oji akademinė stovykla Baltos lankos 2015. Jos metu perskaityta 13 pranešimų iš antropologijos, filosofijos, semiotikos, menotyros, literatūros teorijos, politikos teorijos sričių, kuriuos skaitė Lietuvos mokslininkai (prof. A. Sverdiolas, prof. D. Jonkus, prof. K. Nastopka, prof. G. Mažeikis, prof. T. Sodeika, dr. T. Račiūnaitė, dr. D. Brandišauskas, dr. N. Kapočė, dr. J. Katkuvienė). Du pranešėjai buvo iš užsienio universitetų: du semiotikos pranešimus skaitė dr. Ricardo Nogueira de Castro Monteiro (Brazilija) ir vieną - prof. A. Mickūnas (JAV). Po kiekvieno pranešimo buvo skirta laiko klausimams ir diskusijoms. Studijų savaitėje dalyvavo daugiau kaip 120 klausytojų, iš kurių 23 įvarių pakopų studentai iš skirtingų Lietuvos universitetų (VU, VDA, KTU, SU, LMTA ir LEU) buvo apgyvendinti projekto rėmimo lėšomis.


„Akademinė studijų savaitė Baltos lankos 2014“

LMT sklaidos projektas pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą

projekto vadovė – dr. Jurgita Katkuvienė

2014 m. liepos m. liepos 3-6 d. įvyko 24-oji akademinė „Baltų lankų“ studijų savaitė. Jos metu perskaityta 13 semiotikos, filosofijos, literatūros teorijos, Lietuvos kultūros kritikos, Lietuvos kultūros istorijos, menotyros pranešimų, kuriuos skaitė Lietuvos mokslininkai prof. A. Sverdiolas, prof. D. Pociūtė,  doc. D. Satkauskytė, doc. M. Gutauskas, doc. D. Bacevičiūtė, dr. S. Žukas, dr. G. Žemaitytė, dr. M. Saukaitė. Du pranešėjai buvo iš užsienio universitetų: prof. A. Mickūnas iš Ohajo (JAV) ir prof. Fr. Marsciani iš Bolonijos (Italija)(pastarasis atvyko vietoje numatyto, bet dėl ligos atvykti negalėjusio prof. R. Dorra (Meksika), ir skaitė du semiotinius pranešimus). Kaip ir kiekvienais metais, porą pranešimų skaitė jaunieji mokslininkai: magistrantūrą baigęs M. Ivanov ir doktorantė V. Cibarauskė. Kiekvienas pranešimas sulaukė nemažų diskusijų.  Diskusijos, tarpdisciplininis ir tarpinstitucinis susipažinimas tęsėsi ir žiūrint Š. Barto filmą, ir tradiciškai iškylaujant ant Liškiavos piliakalnio.

„Vilniaus universitetas: Architektūros planų semiotinis tyrimas“ (2014)

 LMT sklaidos projektas pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą

projekto vadovė – dr. Jurgita Katkuvienė

Iš prancūzų kalbos išversta ir VU leidykloje išleista prancūzų semiotiko Manaro Hammado studija „Vilniaus universitetas: semiotinis architektūros ir planų tyrimas“ – pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje. Konsultuojantis su moksliniu redaktoriumi, studijoje pateikti architektūrinės semiotikos terminai, spausdinami analizuojami VU architektūriniai planai ir kita autoriaus surinkta tyrimui svarbi vizualinė medžiaga (75 iliustracijos). Prof. K. Nastopka parašė įvadą.

„Erdvinis posūkis dabartiniuose humanitariniuose moksluose“ (2013)

 LMT sklaidos projektas pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą

projekto vadovė – dr. Jurgita Katkuvienė

Išleistas recenzuotas tęstinis mokslo leidinys „Semiotika“, kuriame publikuojama su 2013 metų „Baltų lankų“ studijų savaitės tema „Erdvinis posūkis dabartiniuose humanitariniuose moksluose“ susijusi J. Bružienės atlikta pirmoji Lietuvoje semiotinė kartografinio diskurso analizė „Kartografinio diskurso semiotika: 1613 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio analizė“ (paminėtina, kad žemėlapiui šiemet sukanka 400 metų). Erdvės semiotikos pagrindus pristatantį įvadą parašė prof. K. Nastopka ir dokt. P. Jevsejevas. Akademinėje savaitėje autorė perskaitė analizę pristatantį pranešimą.

2013 m. liepos 4–7 d. įvyko 23-ioji akademinė „Baltų lankų“ studijų savaitė, skirta erdviškumo tematikai. Jos metu perskaityta 12 pranešimų (po dvi akad. val.) iš įvairių humanitarinių disciplinų (filosofijos, literatūros, semiotikos, estetikos, kinotyros). Du pranešėjai buvo iš užsienio universitetų (Ohio (JAV), St Andrews (Škotija)). Studijų savaitėje dalyvavo apie 120 klausytojų. Įvairių humanitarinių specialybių studentai, doktorantai ir dėstytojai buvo iš skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų (VU, LEU, ŠU, VDA, VDU ir kt.).